Kvietimai

Andriaus laiškas šventojiškiams

„Sveiki, šventojiškiai.

Aš negimiau Šventojoj. Aš augau čia. Praleidau nuostabią vaikystę. Turėjau geriausią draugą Evalduką. Turėjau pirmą meilę – Toma vardu. Turėjau geras gatvės krepšinio, žvejybos, kiemo karybos, sezoninio darbo ir linksmybių pamokas. Turbūt kaip ir daugelis paauglių, nebuvau šventasis (atsiprašau visų, kam zbitkų esu prikrėtęs). Bet gyvendamas Šventojoj, išmokau daug gerų dalykų. Aš dėkingas Šventajai, kad esu dabar toks, koks esu. Aš norėčiau, kad mano vaikai irgi užaugtų čia.

Prisiminkite, kuomet vaikystėje mes visada turėjome pasirinkimą: jūra ar upė? Laukdavom potvynių, žvejybos sezono, konstruodavom plaustus, lopydavom valtis, šokinėdavom nuo tilto, plaukdavom geriau, už bet kurį palangiškį, vesdavomės mergaites ant krantinės, žinojom kas yra “farvateris”.

Bebaigiant mokyklą, vis niežtėdavo rankos nuveikt kažką ir bendruomenės, jaunimo, draugų, miestelio labui. Trankydamasis po pasaulį, dirbdamas tai šį bei tą, vis galvodavau, mąstydavau, svajodavau, kaip vieną ar kitą dalyką būtų galima pritaikyti Šventajai. Dar kažkada, bestudijuodamas, mąsčiau, koks būčiau Šventosios seniūnas…

Kol kas, negaliu čia gyventi ir dirbti su Jumis. Bet tikiuosi, kad pasidalinęs savo, savo bičiulių, buvusių šventojiškių idėjomis ir patirtimi – sukursime puikią pradžią ir pagrindą dar vienam bendruomenės projektui. Tikiuosi, kad tai bus pagrindas, kuris mums ir mūsų vaikams, leis gyventi laimingų žmonių apsuptyje, mūsų sukurtoje aplinkoje.

“Upės kelio” idėja kilo Petrui ir Juliui Baronams nuo pamąstymų apie kultūrinės erdvės sukūrimą Šventojoje.  Tačiau pamatę, kad miestelis, kuriame mes praleidome savo vaikystę, merdi – pradėjome į šią idėją žiūrėti plačiau: iš verslo plėtojimo, miestelio rinkodaros, darnios plėtros, istorijos ir vieningos bendruomenės veiklos perspektyvų.

Šis “Upės kelio” vaizdas – tai skulptoriaus, architekto, vietinio kraštotyros šviesulio ir plataus profilio idėjų generatoriaus bendras kūrinys. Savotiškas pasiūlymas, įsivaizdavimas, svajonė – kaip gali Šventoji atrodyti ateityje nepamirštant ir praeities. Tai idėjų sintezė, kurią aptarinėdami, diskutuodami, plėtodami, galime paversti puikiu mūsų bendruomenės kūriniu, įdomiu tašku žemėlapyje ir istorijoje.

Kita vertus, niekas ir nežinos kokia įdomi Šventoji, jei nekalbėsime apie tai su atvykėliais, draugais. Bet būdami sąžiningi, kalbėkime tik apie tai, kas padaryta. Tuo pačiu venkime politinių diskusijų – ko nepadarė valdžia; religinių – ko nedavė dievas, ekonominių – kad visi verslininkai vagys.

Šventoji turi puikias galimybes sukurti įdomų traukos centrą su platesniu paslaugų profiliu ir mažesniu sezoniškumu. Išnaudoti jūrą ir upę, dideles, neapgyvendintas erdves aplink, uostą, dvitautę bendruomenę. Jei būsime įdomūs patys, kaip žmonės, kaip bendruomenė, kaip bičiuliai – bus įdomūs ir uostas, ir jūra ir upė ir Šventoji. Būkime vieningi, būkime Šventojiškiai ir Šventosios paliesti. Palikime užsienio turistus Nidoje, besilinksminantį jaunimą Palangoje, prabangias sanatorijas Druskininkuose. Tapkime draugišku kurortu šeimoms, suaugusiems ir vaikams, broliams latviams. Priminkime, kokia Šventoji buvo praeityje. Pasiūlykime naujų pramogų, aktyvių veiklų, kultūros renginių ne tik vasarą, bet ir žiemą. Būkime vieninga, veiklia ir naujoviška bendruomene. Paspardykim vienas kitam užpakalius, pasidalinkime darbais ir mintimis, padėkime vienas kitam ir daug daug šypsokimės.

“Upės kelias” yra perduotas Šventosios seniūnijos bendruomenei, tad turėdami pasiūlymų, pastabų, noro įgyvendinti vieną ar kitą idėją – kreipkitės, bendraukite, diskutuokite. Svarbiausia – nesustoti.

Jūsų Andrius Bukauskas.“

Palikite komentarą

Theme by Anders Norén