Aktualijos, Renginiai

Šventojoje siautė festivalis „Vilingis“.

Šeštadienį Šventojoje vykęs pirmasis tarptautinis bendruomenių festivalis „Vilingis“, pavadintas senu kuršišku audros ar vėjo sūkurio vardu, po savo vėliava suvienijo trijų šalių: Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos,- bendruomenes.
Jau nuo pat ryto šventojiškiai ir miestelio svečiai, kurie rinkosi ir į Šventosios seniūnijos bendruomenės sukviestą „Vilingį“, ir į tą pačią dieną vykusią Jūros ir baltų vienybės dienos šventę, galėjo apžiūrėti Antano Valiuškos alėjoje eksponuojamą projekto „Vilingis“ kilnojamų stendų ekspoziciją, pristatančią Šventosios miestelio istorijos momentus, amatus bei senųjų šventojiškių giminių istorijas. Prie nuotraukų skambėjo lietuvių ir latvių kalba, žmonės ne tik aptarinėjo parodą, bet, radę savo giminių, pažįstamų ar net savo pačių nuotraukų, fotografavosi jų fone.
Pavakare, pasigrožėję juos pasitikusia vasaros pabaigoje vykusio XI Lietuvos dailininkų plenero „Šventosios žemės atminties ženklai“ paroda, festivalin atvažiavusių bendruomenių atstovai rinkosi į konferenciją „Bendruomeniškumo gerieji pavyzdžiai“. Apie savo bendruomenių kūrimąsi ir veiklą pasakojo festivalio organizatorės Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius, Lenkijos lietuvių bendruomenės narė, vysk. Antano Baranausko fondo Seinų „Lietuvių namų“ kultūros skyriaus vadovė Dalia Astrauskienė, bendruomenės „Rucavos tradicijų klubas“ vadovė Sandra Aigare, Senosios Įpilties kaimo bendruomenės narys Edvardas Stalmokas, Vydmantų kaimo bendruomenės centro „Vydmantai“ pirmininkas Marius Žalimas ir Palangos bendruomenės „Santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė. Pusantros valandos trukusioje konferencijoje ne tik dalintasi patirtimi, bet ir nutarta išleisti leidinį su konferencijos medžiaga bei sutarta jungtis bendrų renginių organizavimui ir rengti bendrus trijų šalių bendruomenių projektus, kuriuos būtų galima teikti ES finansinei paramai gauti.
Vakare pramogų centre „Titanikas“ vos tilpo festivalio dalyviai ir svečiai, kuriems pasveikinimą atsiuntė Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
„Visas bendruomenes noriu padrąsinti: būkite ramybės drumstėjai savo savivaldybėse, būkite savojo krašto šeimininkai ir niekada nesitaikstykite su abejingumu“,- dėkodamas Šventosios seniūnijos bendruomenei už iniciatyvumą, sveikindamas pirmojo festivalio dalyvius ir linkėdamas, kad „Vilingis“ taptų tradiciniu renginiu, rašė A. Butkevičius, kurio sveikinimą perdavė Premjero patarėjas sveikatai Antanas Vinkus.
Daugiausiai džiaugsmo žiūrovams ir patiems dalyviams suteikė bendruomenių prisistatymai. Šeimininkų, Šventosios seniūnijos bendruomenės, vardu į „Vilingį“ atvykusiais bendruomenes sveikino kraštotyrininkas Mikelis Balčius, persikūnijęs į Janmarienburgo burmistrą. Jis surengė trumpą ekskursiją į Šventosios praeitį, ir, pakvietęs iždininką, Šventosios herbo autorių skulptorių Petrą Baroną, įpareigojo jį čia pat nukaldinti prieš porą metų sukurtą proginę monetą – dukatą. Vienoje dukato pusėje iškaltas Janmarienburgo uosto istoriją primenantis laivas, kuris puikuojasi ir Šventosios herbe, bei užrašas: „Moneta nova civitatis Janmarienburg. 1689“. Kitoje, lyg priminimas apie Šventosios žvejų uostą, iškaltas otas ir užrašas: „Elija. Sventaja. Šventoji“. Beje, šis dukatas nuo vasaros tapo Šventosios seniūnijos bendruomenės laikraščio „Šventosios Respublika“ logotipu.
Janmarienburgo burmistras, įteikdamas dukatus, geros valios ambasadoriais paskelbė solistę Juditą Leitaitę bei Premjero sveikinimą atvežusį Antaną Vinkų. Kitiems geros valios ambasadoriams kartu su dukatu perduoti ir linkėjimai: Lenkijos lietuviams – kad šie kuo greičiau turėtų progos ne atvažiuoti, o Baltijos jūra atplaukti į Šventosios uostą ir išlipti naujose krantinėse; rucaviškiams – kad jie tęstų savo gražius dvi broliškas baltų tautas vienijančius darbus; impiltiškiams – išvalyti Šventąją ir surengti vikingų laivų turnyrą nuo Senosios Įpilties piliakalnių iki Šventosios žiočių; darbėniškiams – kad jų karžygiai ne tykotų praplaukiančių vikingų, o padėtų jų laives perkelti per Laukžemės malūno užtvanką; vydmantiškiams – kad šie, pasitikdami pro dar labiau išaugusius Vydmantus keliaujančiuosius į pajūrį, patartų nemesti kelio dėl takelio ir važiuoti tiesiai į Šventąją. Palangos bendruomenė „Santarvė“ įpareigota Palangai perduoti gerąją naujieną: ledynmetis baigėsi, mamutų Šventojoje nebėra, o ledų sangrūdų nuniokotas kraštas tinkamas ir žmonėms gyventi, ir poilsiautojams atvažiuoti.
Ovacijomis buvo sutikti ir išlydėti Seinų „Lietuvių namų“ kaimo kapela „Šalcinis“, dainingosios Rucavos moterys ir ugningą kalbą rėžę bei bendruomenės simboliu pavadintą skanėstą „Skurzdėlynas“ vydmantiškiai. Beje, skanėstų buvo ir daugiau: Šventosios seniūnijos bendruomenės šeimininkės prigamino įvairiausių kulinarinio paveldo patiekalų, Rucavos moterys vaišino namine duona ir sviestu bei medumi, impiltiškiai atvežė naminio sūrio.
Vakaro programą papuošė tarptautinių festivalių laureatės Juditos Leitaitės koncertas, o užbaigė į šokio sūkurį „Vilingio“ dalyvius įsukęs ansamblis „Jonis“.

Livija Grajauskienė.

Palikite komentarą

Theme by Anders Norén